Žemdirbystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų. Atsirado siekiant padidinti maisto išteklius.

[taisyti] Žemdirbystės sistemos

• Ankstyvoji žemdirbystė
• Biodinaminė žemdirbystė
• Darnioji žemdirbystė
• Ekologinė žemdirbystė
• Ekstensyvioji žemdirbystė
• Intensyvioji žemdirbystė
• Lydiminė žemdirbystė
• Organinė žemdirbystė
• Precizinė žemdirbytė
• Tradicinė žemdirbystė
• Trilaukė žemdirbystė
• Tropinė žemdirbystė
• Vaismainė žemdirbystė

[taisyti] Istorija

Gyvulininkystei atsiskyrus ir tapus atskira žemės ūkio šaka, žemdirbystė liko susijusi su nuolatiniu žemės dirbimu. Lietuvoje atsirado viduriniame neolite. Daugiausia dirbo moterys. Neolito pabaigoje susiklostė lydiminė žemdirbystė. I-IV a. po Kr. pereita prie miškinės dirvoninės žemdirbystės, o I tūkstantmečio pabaigoje atsirado ir pūdyminė žemdirbystė.

Mesapotamijoje pirmieji žemdirbiai pasirodė apie 9000 m. pr. m. e., Egipte apie 7000 m. pr. m. e., Europoje apie 5000 m. pr. m. e. Vikiteka