Žemutinių Provincijų istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemutinių Provincijų istorija dabartinių Nyderlandų, Belgijos ir Liuksemburgo valstybių teritorijos istorija. Istorinis regionas Žemutinės Provincijos, atitinkančios dabartinį Europos Beniliukso regioną, ilgą laiką vystėsi vieningai ir turi gana vieningą istoriją.
Turinys |
[taisyti] Senoji istorija
Regionas turi labai seną istoriją. Čia nuo I tūkst. pr. m. e. vidurio gyveno keltų gentys belgai, kurie davė pavadinimą dabartinei Belgijai. Juos užkariavusi Romos imperija, regioną vadino Belgika (jis buvo sudėtinė Galijos dalis).
Yrant Romos imperijai, regioną apgyvendino germanų gentys fryzai ir jiems giminingi saksai. Iš čia vyko jų tolesnis kilnojimasis į Britaniją. Taip visiškai pasikeitė regiono etninė sudėtis, jis buvo germanizuotas. Tuo metu jis buvo vadinamas Fryzija.
Fryzija VIII a. pateko į Frankų imperijos sudėtį. Imperijai suskilus, regionas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai X a. tapo Šventosios Romos imperijos dalimi.
[taisyti] Burgundijos Nyderlandai
Imperijai skaldantis į smulkias feodalines valdas, skaldymasis pasireiškė ir Žemutinėse Provincijose, kurios buvo viena turtingiausių Imperijos sričių. Čia susiformavo daug smulkių valstybėlių. 1384 m. Burgundijos kunigaikštis paveldėjo Flandrijos grafystės sostą, o vėliau Burgundų dinastija plėtė savo dinastinius ryšius, apjungdama beveik visą regioną. Tai vyko tokia seka (skaičiai skliausteliuose atitinka skaičius žemėlapyje):
- 1384: Artua (1), Flandrija (2), Mechelenas (3)
- 1427: Namuras (4)
- 1428: Hainautas (5), Zelandija (6), Olandija (7)
- 1430: Brabantas (8), Limburgas (9)
- 1443: Liuksemburgas (10)
- Karolio V laikais:
[taisyti] Habsburgų ir Ispanijos Nyderlandai
1482 m., šių dinastinių ryšių dėka septyniolika valstybių susijungė į Septyniolikos Provincijų sąjungą, sudarydamos stiprų politinį bei ekonominį junginį, apėmusį ne tik dabartinį Beniliuksą, bet ir dalį šiaurės Prancūzijos (Artua grafystė), vakarų Vokietijos.
1477 m. pasibaigus Burgundų dinastijai, regiono valstybes paveldėjo Habsburgai, kurie čia valdė iki 1581 m.
1556 m., po Karolio V mirties, visos Habsburgų valdos Europoje buvo padalintos dviem sūnums, tarp dviejų dinastinių linijų. Septyniolika Provincijų tokiu būdu atiteko Ispanijos linijai.
Maždaug tuo metu vykdyta Šventosios Romos Imperijos reforma, Žemutinės Provincijos tapo dalimi Burgundijos apskrities, kuriai dar priklausė dinastiškai susijusi Burgundijos karalystė. Regione per vidurį įsiterpusi Lježo vyskupystė, tuo tarpu, administraciškai priklausė Žemutinio Reino apskričiai.
[taisyti] Nyderlandų revoliucija
Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį karą, 1579 metais regiono šiaurinė dalis paskelbė nepriklausomybę, pagal Utrechto uniją susijungdamos į Jungtines Nyderlandų Provincijas, kurios yra dabartinių Nyderlandų pagrindas. Pilypas II-asis, Karolio V-ojo sūnus nenorėjo taip lengvai pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės, ir nepriklausomybė oficialiai buvo pripažinta tik 1648 m.
[taisyti] Skilimas
Revoliucijos rezultatas buvo Žemutinių provincijų regiono skilimas į du politininius vienetus. Šiaurėje susiformavo Jungtinės Nyderlandų provincijos, o pietinė dalis (dabartinis Liuksemburgas, Belgija) liko Habsburgų valdžioje. Jie buvo vadinami Pietiniais Nyderlandais. Iki 1713 m. čia valdė Ispaniškoji Habsburgų šaka, o vėliau ėmė valdyti Austriškoji.
Jungtinės Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir ekonominių galybių. Tai - Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos kolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar 1624 m. olandas Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio Niujorko vietoje.
[taisyti] Prancūzijos hegemonija (1794-1815 m.)
1794 m. Prancūzija ėmė plėsti savo teritorijas į šiaurę. Austrijos Nyderlandų teritoriją jie prijungė tiesiogiai prie Prancūzijos, įkurdami čia atskirus departamentus.
Jungtinėse Provincijose, tuo tarpu, buvo nuverstas karalius, čia paskalbta trumpalaikė Batavijos Respublika. Ji panaikinta 1806 m., pasodinus į sostą Luisą Bonapartą ir pavertus Nyderlandus marionetine Olandijos karalyste. 1810 m. ši karalystė panaikinta ir tiesiogiai aneksuota Prancūzijos. Taip regionas vėl buvo suvienytas ir atsidūrė vienoje valstybėje.
[taisyti] Jungtinė Nyderlandų karalystė
1815 metais, Napoleonui pralaimėjus, buvo suformuota nepriklausoma Jungtinė Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus ir Belgiją. Jos pirmuoju valdovu tapo Vilhelmas I iš Nasau kunigaikščių linijos. Nyderlandų karalius buvo tituluojamas ir Liuksemburgo didžiuoju kunigaikščiu, todėl visos trys valstybės buvo sujungtos.
[taisyti] Skilimas 1830 m
Belgija sukilo ir atsiskyrė 1830 metais. Liuksemburgas nors ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką. 1890 m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė Vilhelmina, Liuksemburgas atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos vokiškosios šakos narys.
XIX a. Nyderlandų industrializavimasis buvo lėtesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis, daugiau dėl unikalios vandens kelių infrastruktūros ir priklausomybės nuo vėjo energijos. Pirmajame pasauliniame kare Nyderlandai išlaikė neutralitetą, bet Antrojo pasaulinio karo metu 1940 m. gegužę buvo okpupuota nacių Vokietijos ir pilnai išlaisvinta tik 1945 m. Nuo 1941 iki 1945 m. naciai ir jų šalininkai išžudė virš 100 000 Nyderlandų žydų, daugybę Nyderlandų čigonų, homoseksualistų ir psichiškai nesveikų bei fizinių trūkumų turėjusių asmenų.
Iki 1954 m. spalio 28 d. Surinamas ir teritorijos Antiluose buvo tik Nyderlandų Karalystės kolonijos, tačiau 1954 m. Surinamas ir tik suformuoti Nyderlandų Antilai gavo krašto statusą, Nyderlandų Karalystė tapo federacine valstybe sudaryta iš šių dviejų teritorijų ir europinės Nyderlandų dalies. 1975 m. Surinamas paliko Nyderlandų Karalystę, tapdamas nepriklausoma valstybe. 1986 m. Aruba atsiskyrė nuo Nyderlandų Antilų ir tapo atskira karalystės dalimi, nuo tada Nyderlandų Karalystė turi du autonominius regionus: Nyderlandų Antilus ir Arubą.
Pokaryje Nyderlandų ekonomika greitai atsigavo, Nyderlandai tapo Beneliukso ir Europos ekonominės Bendrijos nariu. Nyderlandai tapo ir NATO aljanso nariu, buvo viena iš šešių Europos anglies ir plieno bendriją, kuri išsivystė į Europos Sąjungą, įkūrusių šalių.
 |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
