Veimaro respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Broom icon.svg Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus– neenciklopedinis stilius
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.
Vokietija-orn.png
Vokietijos istorija
Germanų gentys
Frankų imperija
Rytų Frankų imperija
Šventoji Romos imperija (Vokietijos karalystė)
Vokiečių kunigaikštystės
Reino konfederacija
Vokiečių konfederacija
Šiaurės Vokietijos sąjunga
Vokietijos imperija
Veimaro respublika
Trečiasis Reichas
VDR, VFR
Suvienytoji Vokietija
Vokietijos istoriniai regionai:
Austrija, Bavarija, Švabija, Burgundija, Frankonija, Reino Frankonija, Lotaringija, Žemutinės Provincijos, Žemutinis Reinas, Žemutinė Saksonija, Aukštutinė Saksonija, Prūsija
Veimaro respublikos žemėlapis

Veimaro Respublika – bendrinis Vokietijos pavadinimas nuo 1919 m. iki 1933 m. Šis periodas Vokietijos istorijoje dažnai vadinamas Veimaro periodu. Respublikai buvo suteiktas šis pavadinimas pagal Veimaro miestą, kur buvo priimta naujoji konstitucija po Vokietijos Imperijos panaikinimo pralaimėjimus Pirmajame pasauliniame kare.

Tai buvo pirmasis Vokietijos bandymas sukurti liberialią demokratinę sistema Vokietijoje. Bet galimybe tapti demokratijos garantu Vokietija nepasinaudojo. 1933 m. po Nacionalsocialistų partijos ir Adolfo Hitlerio iškilimo į valdžią, buvo sugriauta demokratinė sistema. Tai ir lėmė Veimaro Respublikos žlugimą.

[taisyti] Veimaro Respublikos žlugimo priežastys

Dar diskutuojama, kodėl Veimaro respublika žlugo. Nors Adolfas Hitleris atėjo į valdžią ir demokratiniu keliu, kai Nacionalsocialistų partija tapo didžiausia partija Reichstage po 1932 m. rinkimų ir Hitleris buvo paskirtas Reichkancleriu 1933 m. Atsivėrė plačios logistinės ir politinės galimybės Hitleriui, kuriomis jis ir pasinaudojo. Tačiau Nacių partijos ir jos ideologijos iškilimą lėmė pačios Veimaro respublikos problemos.

Svarbiausia iš problemų buvo ekonominė. Nors ir 1923-1929 m. Veimaro Respublikos ekonomika po karo ėmė atsigauti, bet vis dėlto buvo priklausoma nuo JAV, kai 1929 m. JAV kilo Didžioji ekonominė krizė, neaplenkė ji ir Vokietijos. Veimaro Respublika skolinosi iš JAV bandydama sumokėti reparacijas laimėjusioms šalims. 1929 m. įvykus krizei JAV pradėjo spausti Veimaro Respubliką grąžinti skolas. Veimaro respublika sunkiai išgyveno šį periodą. Daug žmonių tapo bedarbiais. 1932 m. jų skaičius siekė beveik 5 milijonus. Tai labai stipriai prisidėjo prie Nacionalsocialistų partijos iškilimo.

Versalio taikos sutartis buvo laikoma bausme Vokietijai. Paniekinimas šalies tautiškumo, kuo ypatingai naudojosi Naciai. Versalio Taikos sutartis įpareigojo sumokėti reparacijas taip pat buvo atimtos svarbios išteklių teritorijos – Saros baseinas. Užtikrinti tvarkai taip pat trukdė ir armijai įvesti apribojimai.

Visa tai prisidėjo prie to, kad Adolfas Hitleris su nacių partija demokratinę Veimaro respubliką pertvarkė į totalitarinę valstybę – Trečiąjį Reichą.


Commons-logo.svg Vikiteka: Veimaro respublika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka



Original-Page: Veimaro respublika – Vikipedija
 Web-Blaster V2.21 Close Webblaster Floater
The page now displayed was connected to the database of the Assoziations-Blaster (Deutsche Version) through filtering it with the Web-Blaster.

The whole process takes place in real time and no data from other servers is saved anywhere.

In order to see this page without the filter and loaded from its original server, the Webblaster must be turned off.

Turn Off Webblaster